„Visą gyvenimą jaučiuosi nepasitikinti savimi. Galbūt dėl to, kad savo šeimoje buvau nepastebima“, – prisipažįsta keturiasdešimtmetė moteris. „Sudarykite savo šeimą iš čia esančių grupės dalyvių“, – siūlo šeimos psichoterapeutė. Moteriai tai padarius, klausia: „Na ir kaip kiekvienas jaučiatės?“ „Aš tiesiog nepastebiu savo dukters, – sako moters motiną vaidinanti dalyvė. – Visas mano dėmesys nukreiptas į jos brolį, tuo metu sirgusiam mirtina liga“. „O jei Mirtį pastatytume šalia jūsų dukters?“ – klausia psichoterapeutė. „Dabar aš ją matau!“ – atsako motinos vaidmens atlikėja. Dukra pravirksta ir su palengvėjimu pažvelgia aukštyn…

Tai – pastaruoju metu labai išpopuliarėjusio šeimos konsteliacijos seminaro epizodas (lot. Constellatio „ko nors išsidėstymas, susiklostymas; kurio nors dalyko, reikalo padėtis; susiklosčiusios aplinkybės“). Metodo autorius – vokiečių filosofas, teologas, pedagogas ir psichoanalitikas Bertas Helingeris. Toks įvairiapusis autoriaus išsilavinimas – neatsitiktinis.

Platesnis požiūris į žmogų

Sisteminės idėjos nėra labai paprastos, nes tam reikia platesnio požiūrio į žmogų, nei esame įpratę. Štai jums skauda galvą – ar ne paprasčiau tai susieti su tuo, kad „vakar padauginau“ arba „trūksta gryno oro“? Gal to ir užtektų, jei galvos skausmas netaptų chroniškas. Įžvalgesnis žmogus pasakytų: „galvos skausmas tau kažką praneša“. Sisteminiam požiūriui reikia dar daugiau –  pažvelgti į didesnę sistemą nei jūs pats. Tai gali būti šeima. Ir tuomet jūsų […]