Kartais sėsdami už Kalėdų stalo, jaučiame lyg kažko trūktų. Tuomet imame to kažko ieškoti išorėje: brangiuose daiktuose, nenutrūkstančiuose pasilinksminimuose, nesibaigiančiuose darbuose… Kad tik kaip nors užpildytume tą tuštumą savo širdyje…

Ko iš tiesų reikia, kad tam, kad mūsų širdys užsipildytų laime ir pilnatve?