­
  • suauge vaikai-tevai

SUAUGĘ VAIKAI IR TĖVAI: LAISVI AR NELAISVI SAVO GYVENIMUI?

20,00 €

Kaip jaučiatės savo gyvenime? Kaip jo šeimininkai ar tik kaip svečiai?
Ar darote tai, kas Jums patinka ir yra prie širdies, ar taikotės prie kitų norų?
Ar Jūsų sprendimai iš tiesų yra Jūsų?
O gal jie yra primesti aplinkinių: tėvų, draugų, kolegų?

Atsakymas į šiuos klausimus – Kazimiero D. Daugėlos video seminare
SUAUGĘ VAIKAI IR TĖVAI: LAISVI AR NELAISVI SAVO GYVENIMUI?

Produkto aprašymas

ŠIAME VIDEO SEMINARE SUŽINOSITE:

Kaip išeiti iš tėvų kontrolės zonos?
Kaip išsilaisvinti iš sisteminių šeimos, giminės persipynimų ir tapti laisvam savo gyvenimui?

Seminaro ištrauką galite peržiūrėti čia:

Kas nutinka, kai mama reikalauja, kad dukra prisiimtų atsakomybę už jos – mamos gyvenimą?
Ir kodėl duktė negali atmesti šio jos reikalavimo?
Jei duktė jaučia, kad mama žus be jos, neišsivers, nesusitvarkys ir nuolat padeda, gelbsti mamą, panašu, kad ji prisiima mamos vaidmenį ir tampa mama savo mamai. Kodėl? Iš meilės mamai.

Tačiau ar tai iš tiesų bus didžiausia pagarba mamai, jei aš, kaip moteris ar kaip vyras paaukosiu savo gyvenimą jai? Ar jos gyvenimas įgaus prasmę?

Kada mamos gyvenimas įgauna prasmę? Kai vaikai atsisako savo gyvenimo ir tarnauja jai ar kai jį ima ir sako: „Ačiū, mama, už tavo dovanotą man gyvenimą. Aš einu ir gyvenu“.

Kodėl tėvai elgiasi su mumis, kaip su mažais vaikais ir nori reguliuoti mūsų gyvenimą, net jei mums 40 metų ir daugiau?
Vienas variantas yra tas, kad jie jaučia, jog nesugebėjo tinkamai mumis pasirūpinti, kuomet buvome mažais vaikais ir jaučia skolą, kaltę, kurias ir bando kompensuoti.
Kitas variantas, kai mama mumis rūpinasi, kaip mažais vaikais yra tais atvejais, kai ji yra praradusi vaiką ar kelis. Tai gali būti vaikystėje mirę arba negimę vaikai (tiek atsisakyti, tiek netyčia prarasti). Tuomet mamos viduje nuolat trūksta mažiuko vaiko, kuriam ji turėtų kažką duoti. Ir tada ji duoda tam gyvajam.

Pastebėjus, kad mano norai, sprendimai išties yra ne mano norai ir sprendimai, gali kilti nepasitenkinimas: „Ir vėl aš papuoliau, aš nesavarankiškas, ir vėl aš darau pagal juos“ .

Tuomet užduodame sau klausimą: „Kodėl elgiuosi pagal tėvus, pažįstamus, gimines ir kt.? Kodėl negaliu nuo jų atsiskirti?“
Todėl, kad man jų iki šiol trūksta. Todėl, kad man mano viduje trūksta mamos, tėčio arba to žmogaus, pagal kurio gyvenimo motyvus aš priimu savo sprendimus. Nes kai elgiuosi taip, kaip mama, kaip tėtis ar kitas žmogus, kurio man trūksta – turiu jo daugiau. Tai darau su meile iš poreikio turėti tą žmogų. Dažniausiai tas žmogus būna mama arba tėtis. Tačiau ta pati meilė, kuri mus atvedė į tokį persipynimą, gali mus ir išgydyti, ir išlaisvinti.

Ką daryti tokiais atvejais?
Visų pirma, reiktų užduoti sau klausimą: „Kas galėtų padėti man pajusti save, kaip žmogų, turintį savo gyvenimą?“ Nes jei gyvensiu savo gyvenimą – natūralu, kad mano galvoje ateinantys sprendimai bus mano sprendimai mano gyvenimui, kurie nebūtinai bus tokie, kaip tėvų.