Iš tiesų mūsų santykis su išėjusiais (tiesiogiai pažintais ir šeimos nariais, svarbiais tėvams) įtakoja vos ne visas gyvenimo sritis. Tiesiogiai ir sąmoningai sunkiai suprantamai. Jeigu mums jų trūksta, ar tas trūkumas paslėptas, su jais likęs konfliktas, nuoskaudos, tuomet mes jų nesąmoningai ieškome tarp gyvųjų ir į gyvuosius nukreipiame tai, kas iš tiesų skirta išėjusiems. Arba santykis su aplinkiniais dalinai prarandamas, nes patys esame dalinai "kažkur ne čia". Žinoma, kad tai turi įtakos meilei šeimoje, tėvų ir vaikų santykiams, darbui, karjerai, finansams ir t.t. Tai galime patirti patys, arba matyti savo vaikuose, artimuosiuose. Tačiau nutiesti naują savo vidinį santykį su išėjusiais ir pasekoje to  - su gyvaisiais ir visu Gyvenimu galime. Kaip galime padėti ir savo vaikams, kitiems artimiesiems tai keisti. Nebūtinai mirusieji ir santykis su jais turi mus skaudinti. Jei mes galime savo širdyje žvelgt į mirusį ir pasakyti jam: „Aš priimu tave – tiesiog priimu tave su tavo likimu“,  dėka šio santykio,  mes galime tapti turtingesni. Tokiu būdu santykis su išėjusiais gali stiprinti ir auginti. Kaip tai padaryti? Reikia daugiau suprasti save ir tai kaip mirusieji atsiliepia mumyse. Čia nekalbame apie "jų vaikščiojimą tarp mūsų, ar kaip jie įtakoja mus". Čia kalbame ir patiriame kaip mūsų pačių viduje, kaip tarp šeimos narių atsispindi išėjusių gyvenimai ir likimai, likusi patirtis ir išgyvenimai. Būtent tai gali ir skaudinti, apriboti mus, ir tai gali išlaisvinti bei padėti musų gyvenimui. Susitikime seminare.